Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas.
Sveiki,
Neseniai praūžęs šventinis maratonas, darbo teisės prasme buvo įdomus tuo, kad šiuo laikotarpiu įsiterpė nemažai nedarbo bei šventinių dienų, per kurias vieni atostogavo, o kitiems teko rimtai padirbėti. Tad šį kartą dalinamės įžvalgomis apie mokėjimą vadovaujantiems darbuotojams poilsio bei švenčių dienomis arba jiems dirbant viršvalandžius.
Kas yra kas?
Vadovas. Pirmoji šiame kontekste svarbi sąvoka – bendrovės vadovas (jis gali būti vadinamas direktoriumi, generaliniu direktoriumi, CEO ir kt.) suprantamas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jis registruojamas juridinių asmenų registre ir bendrovėje gali būti tik vienas.
Vadovaujantys darbuotojai. Tai tokie darbuotojai, kurie turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus pavaldiems darbuotojams. Darbo laiko prasme tokių vadovaujančių darbuotojų (kuriems bus taikomos toliau aptartos išimtys) įmonėje negali būti daugiau nei 20 procentų vidutinio darbuotojų skaičiaus ir jų sąrašas turėtų būti patvirtintas vidinėse tvarkose (pvz., darbo tvarkos taisyklėse).
Sumažintas atlygis už viršvalandžius. Bendrovės vadovui (tam, kuris registruojamas registre) už viršvalandinį darbą (o taip pat darbą švenčių ir poilsio dienomis bei darbą naktį) mokėti nereikia, tačiau tokio darbo apskaitą pagal DK vis tiek reikia tvarkyti.
Kitų vadovaujančių darbuotojų (įtrauktų į atitinkamą sąrašą ir neviršijant 20% darbuotojų skaičiaus) atveju Darbo kodeksas nustato pareigą ne tik tvarkyti aptariamo darbo laiko apskaitą, bet ir mokėti jiems už tokį darbą (viršvalandžius ir pan.) įprastu tarifu, nebent darbo sutartyje susitarta kitaip.
Dėl ko galima susitarti. Minėta nuostata (dėl galimybės susitarti kitaip) kelia bene pagrindinį klausimą, kokia linkme galima tartis – tik didėjančia (1.5 karto, dvigubas ir pan. apmokėjimas) ar ir mažėjančia (t.y. nemokėti visai)? Vieno konkretaus atsakymo nėra. Platesnis susitarimo spektras galimas su tais vadovaujančiais darbuotojais, kurių darbo užmokestis yra daugiau nei du šalies vidutiniai darbo užmokesčiai (šiuo metu apie 2 635,2 eurų bruto) – DK 33 str. pagrindu. Vis dėlto ir tokiu atveju turėtų būti išlaikoma darbo šalių interesų pusiausvyra, todėl manytina, kad nemokėjimas už viršvalandžius turėtų būti keičiamas kita nauda.
Tiek šiam kartui. Kaip visada – laukiame Jūsų klausimų>>
