Personalistų asmeninių kompetencijų vystymo projekto pristatymas.

Renginio metu ne tik klausėmės viešnių  Eglės Grėbliauskaitės – Tursienės ir Marinos Vildžiūnienės apie jų patirtį bei savarankišką mokymąsi bet ir patys bandėme surasti atsakymą, kas yra svarbu kiekvienam iš mūsų, kur norėtume tobulėti, kada galėtume leistis į tą mokymosi kelionę ir kaip toli norėtume nukeliauti. Vakarą paįvairino ir charizmatiškasis Tomas Dobrovolskis, užkrėtęs mus savo entuziazmu ir parodęs, kad galima groti ir be muzikos instrumentų, jei tavyje gyvena muzika…

Apie projekto tęsinį paskelbsime papildomai. O kol kas lapkričio 20 d. rinksis projekto aktyvistų grupė, kuriai jau išsiųstas laiškas su namų arbais, kad susirinkus galėtume konstruktyviai padirbėti ir judėti toliau.

Prisiminti spalio 18 d. tvyrojusią nuotaiką ir vykusį veiksmą bent šiek tiek padės perteikti šios kelios nuotraukos…

Su geriausiais linkėjimais,

Nijolė Kudabienė

PVPA direktorė

kurį šį kartą rengėme su Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Renginio pranešėjai pristatė savo patirtis organizuojant studentų praktikas bei įgyvendinant kitus įdomius projektus. Renginyje dalyvavo verslo įmonės, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai. Dalyviai buvo labai aktyvūs, domėjosi bei patys generavo idėjas, kaip galima būtų aktyvinti verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tikslu suteikti realias galimybes jaunimui įgyti darbinės patirties ir įgūdžių. Dalyviams buvo svarbu tai, kad renginio metu buvo kalbama apie tai „kas ir kaip daroma“, o ne „kaip galėtų būti“; jų nuomone, pranešėjai buvo gerai pasirengę, o pranešimai – aktualūs ir praktiški. Susidomėjimo sulaukė ir paskelbta informacija apie PVPA ir LVDK numatomą organizuoti gerosios studentų praktikos konkursą.

Renginio metu dalyvių išsakytos idėjos nebus pamirštos, nes jų įgyvendinimui pradedame burti darbo grupes,- atkreipiame dėmesį, kaddarbo grupės veikloje gali dalyvauti ne tik PVPA nariai; šiuo atveju svarbiausia – kiekvieno jūsų motyvacija ir tikėjimas, kad bendrai dirbdami galime padaryti daugiau, negu veikdami atskirai.

Priede rasite sąrašą numatomų kurti darbo grupių, tad kviečiame išsirinkti jus dominančią sritį ir prisijungti prie jos įgyvendinimo. Apie savo ketinimus prašau pranešti el. paštu: Jolanta.Diskaite@Finasta.com   iki lapkričio 15 d.

Forumo prezentacijas PVPA nariai gali rasti vidiniame puslapyje.

Sąrašą darbo grupių, į kurių veiklą esate kviečiami įsitraukti, rasite čia.

ISM parengtų  atvejų analizes galite rasti: http://books.ism.lt/ism-atveju-analizes/.

Su geriausiais linkėjimais,

Nijolė Kudabienė ir Jolanta Diskaitė

2012 m. rugsėjo 25 – 26 dienomis vyko PVPA seminaras „Pagrindiniai personalo valdymo procesai ir veiklos vertinimo rodikliai”. Seminaro dalyviai (įmonių personalo vadovai ir specialistai) gilinosi į personalo vadybos efektyvumo bei kokybės klausimus, mokėsi suprasti personalo valdymo procesų specifiką ir jų vertinimo galimybes, kartu bandė atsakyti į klausimą, ar įmanoma ir jei įmanoma, tai kaip galima pamatuoti personalo valdymo sistemų efektyvumą bei sprendimų įtaką įmonės veiklos ir verslo rezultatams. Dalyvės mokėsi iš visos gausos instrumentų ir rodiklių pasirinkti tuos, kurių labiausiai reikia jų įmonei. Džiugu, kad šis seminaras daugumai dalyvių buvo tikrai naudingas.

Pateikiame PVPA prenumeruojamame (galima skaityti on-line) Strategic HR Review žurnale aprašyto tyrimo santrauką.

Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie įsitraukimo naudą organizacijose. Įsitraukę darbuotojai dirba daugiau, pasiekia geresnių rezultatų, daugiau prisideda prie bendros organizacijos sėkmės.

Kas yra įsitraukimas? Atrodo, trivialus klausimas, tačiau įsitraukimas reiškia skirtingus dalykus skirtingame kontekste. Tai, kas skatina įsitraukimą vienoje organizacijoje, nebūtinai suveiks kitoje.

Įsitraukimas turi tris dedamąsias – pasitenkinimą, motyvaciją ir efektyvumą, kurios visos turi būti išreikštos. Pats įsitraukimas gali kisti bėgant laikui ir būti skirtingo intensyvumo. Jis gali būti siejamas su skirtingais dalykais: pačiu darbu, tiesioginiu vadovu, kolegomis, organizacija ar kitais jos dalininkais, tame tarpe ir klientais.

Stipriausiai išsitraukimas susijęs su pačiu darbu. Tačiau tyrimo autorė skiria dvi įsitraukimo rūšis – emocinį ir transakcinį įsitraukimą.

Emocinis įsitraukimas atsiranda tuomet, kai žmonės susitapatina su atliekamu darbu, nori dirbti gerai, prisideda prie bendrovės tikslų siekimo. Paprastai tokių žmonių asmeniniai tikslai sutampa su organizacijos tikslais ir vertybėmis, jie investuoja tiek jausmus, tiek pastangas darbe.

Transakcinis įsitraukimas atsiranda tuomet, kai žmogus pripažįsta abipusę partnerystę su darbdaviu ir savo laiko ir pastangų investiciją sieja su atlygiu. Tokie žmonės gali pritarti kompanijos tikslams, kol jie nesikerta su jų asmeniniais prioritetais, nors ir netiki jais.

Taigi, transakcinis įsitraukimas reiškia silpnesnę emocinę darbuotojo priklausomybę nuo darbo ar darbdavio.

Apie tai, kokias ilgalaikes pasekmes turi skirtingi įsitraukimo būdai ir kaip skatinti įsitraukimą,

skaitykite: Angela Baron (2012) What do engagement measures really mean?  Strategic HR Review, Vol. 12 Iss: 1.

Apžvalgą parengė Karolina Zelbienė, 2012 m. spalis.

Rugsėjo 28 dieną OVC Consulting bibliotekoje vyko jau įsibėgėjantys Personalo valdymo profesionalų asociacijos ir OVC Consulting organizuojami antrieji „Skaitymai“. Šio susitikimo metu buvo pristatyta Beverly Kaye ir Sharon Jordan–Evans knyga „Mylėkite juos arba praraskite” apie talentų valdymo iššūkius organizacijose. Keletas šioje knygoje keliamų ir sprendžiamų klausimų:

• Įsivaizduokite, kad vieną rytą atvykstate į darbą ir pamatote, kad biuras apiplėštas. Nuo darbuotojo stalo dingo visiškai naujas kompiuteris. Jūs iškviečiate policiją ir esate pasiryžęs žūt būt išsiaiškinti, kas nutiko. Skubiai sugriežtinate apsaugos priemones, kad nebūtų prarasta dar daugiau turto. Pabandykite prisiminti paskutinį kartą, kai netekote vieno iš talentingiausių jūsų darbuotojų. Ką darėte? Ar pradėjote kokį nors tyrimą? Ir kokių priemonių buvo imtasi, kad to būtų išvengta ateityje?
• Vis garsiau kalbama, kad vyksta karas dėl talentų… Kai pasitelkiame visas pastangas talentų paieškai, bandome pervilioti juos iš konkurentų ar kai viliamės, kad įmonės talentai nepaliks įmonės nepaisant aktyvių konkurentų veiksmų,- mes dalyvaujame kare dėl talentų. Ir kaipgi mums sekasi?
• Mums reikia, kad talentingi ir atsidavę darbuotojai pasiliktų įmonėje. Ir dar mums reikia, kad jie būtų susidomėję, motyvuoti ir atliktų daugiau nei kada nors anksčiau. Mes puikiai žinome, kad jie yra mūsų sėkmės garantas ir kad mūsų konkurentai bet kada gali juos persivilioti. Ir ką gi, tai žinodami, mes darome?

Savo mintimis perskaičius šią knygą pasidalino PVPA direktorė Nijolė Kudabienė, ją kalbino ir diskusiją moderavo OVC Consulting konsultantė Nomeda Kuodienė.

Knyga yra skirta vadovams, tad dalyvavusieji personalo specialistai gilinosi, kaip savo organizacijų vadovams padėti kurti talentų išlaikymo kultūrą padaliniuose. Dalyviai noriai dalijosi savo patirtimi šioje srityje, keitėsi požiūriais ir praktikomis. Šį kartą prie personalo specialistų iš įvairių sektorių organizacijų prisijungė klientų aptarnavimo padalinio vadovė, profesionali koučerė ir, aišku, OVC konsultantės.  Diskusija iš ties visiems buvo įdomi ir naudinga. Smagu ir tai, kad kai kurios  dalyvės „atrado“ šią knygą iš naujo ir nutarė rekomenduoti ją savo įmonių vadovams .

Jau numatyta tema kitiems „Skaitymams“: Mokymasis veikiant (angl.Action Learning) – kas iš tikrųjų tai yra ir kuo šis metodas gali būti naudingas. Savo žiniomis pasidalins OVC Consulting konsultantė Mirolanda Trakumaitė.

Harvard Business Review žurnale pateikiami garsių autorių straipsniai, kurie ilgainiui tampa verslo klasika. Pateikiame emocinės inteligencijos pradininko Danieliaus Golemano straipsnio, vis dar esančio tarp populiariausių ir dažniausiai skaitomų, santrauką.

Danielius Golemanas, analizuodamas organizacijų veiklą, ieškojo atsakymo į klausimą, kokie išskirtiniai bruožai lemia lyderio sėkmę darbe. Techninės žinios ir profesionalumas yra tarsi higieniniai faktoriai, privalomi bet kuriam vadovui. Tačiau kas ta ypatinga dedamoji, kuri lemia konkretaus vadovo rezultatus?

Remdamasis daugelio kompanijų patirties analize, autorius teigia, kad emocinė inteligencija ir yra ta dedamoji, kuria pasižymi sėkmingi lyderiai. Autorius detaliai analizuoja, kaip galima darbe tai atpažinti bei vystyti.

Aptariami penki emocinės inteligencijos darbe komponentai:

•                 Savirefleksija – gebėjimas atpažinti ir suprasti savo jausmus, nuotaikas ir motyvus bei jų poveikį aplinkiniams;
•       Savikontrolė – gebėjimas kontroliuoti ir nukreipti neigiamus jausmus ir impulsus, gebėjimas pirma pagalvoti, o po to reaguoti;
•               Motyvacija – noras dirbti iš kitų paskatų, o ne tik dėl pinigų ar statuso, atkaklumas ir energingumas siekiant tikslų;
•  Empatija – gebėjimas suprasti aplinkinių jausmus bei reagavimas į juos;
•                    Socialiniai įgūdžiai – gebėjimas megzti ir palaikyti santykius, ieškoti bendrumo ir kurti asmeninį ryšį.

Daugiau apie tai: What Makes a Leader? by Daniel Goleman, Harvard Business Review. January 2004.

Apžvalgą parengė Karolina Zelbienė, 2012 m. rugpjūtis.

Pateikiame PVPA prenumeruojamame (galima skaityti on-line) Strategic HR Reviewžurnale aprašyto straipsnio santrauką.

Pastebima, kad  verslas pasaulyje jau atsigauna po sunkmečio. Todėl daugelis įmonių nebe taip drastiškai taupo lėšas bei pamažu pradeda biudžetuoti ir planuoti įvairias darbuotojų ugdymo programas.

Remdamiesi daugiau nei dvidešimties metų patirtimi, straipsnio autoriai siekia įvardinti dalykus, kurių turėtų vengti personalo žmonės planuodami ugdymo programas vadovams bei rinkdamiesi ugdymo programų partnerius.

Dažniausiai literatūroje kalbama apie dalykus, kuriuos rekomenduoja daryti, kad ugdymo programa organizacijoje būtų sėkminga. Tačiau šiuo atveju autoriai įvardina blogąsias praktikas ir klaidas, kurių reikėtų vengti.

Efektyvumas ir produktyvumas organizacijose paprastai keliamas į pirmą vietą. Todėl vadovas, kuris kryptingai ir uoliai siekia iškeltų tikslų susilaukia aplodismentų. Tačiau kartais panaši taktika persikelia ir į ugdymo sritį, kurioje nėra greitai apčiuopiamų rezultatų bei didelio apibrėžtumo. Viena iš klaidų, kuri pasitaiko, tai vadovybės spaudimas, kad ugdymui skirtas laikas būtų maksimaliai išnaudotas intensyviai veiklai. Todėl kiekviena ugdymui skirta diena būna kimšte prikimšta įvairiausių paskaitų. Dalyviams nelieka laiko refleksijai, įsisąmoninti tai, ko išmoko per dieną, galimybės pasidalinti savo mintimis su kitais programos dalyviais ar dėstytojais.

Kita dažna blogybė yra ta, kad retai kada ugdymo programa apima tiek dabartiniam darbui reikalingų įgūdžių tobulinimą, tiek pasiruošimą būsimiems iššūkiams. Dažniausiai siekiama pagerinti dalyvių dabartiniam darbui reikalingas kompetencijas – projektų valdymą, konfliktų komandoje sprendimą ir pan. Tačiau būtent tie dalykai, kurie skatina darbuotojų kūrybiškumą, visumos matymą, strateginį mąstymą ir pan. yra tie, kurie ateityje organizacijai gali duoti didžiausią grąžą.

Apie kitas penkias daromas klaidas skaitykite: Mark E. Haskins (2012), Partnering with your leadership development provider: Seven worst practices, Strategic HR Review, Vol. 11 Iss: 5

Apžvalgą parengė Karolina Zelbienė, 2012 m. rugpjūtis

Dėl LR Darbo kodekso XIX skyriaus “Individualus darbo ginčas” pakeitimų, įsigaliosiančių nuo 2013m. sausio 1d.

2012 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d. Įstatymu keičiamas Darbo kodekso XIX skyrius ir nustatoma nauja darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Privaloma neteisminė darbo ginčų stadija perkeliama iš įmonių vidinių komisijų į išorines Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių komisijas.

Tikimasi, kad įsteigus VDI darbo ginčų komisijas, bus sumažintas teismų krūvis ir administracinė našta verslui, nes darbdaviai nebeturės pareigos steigti darbo ginčų komisijas įmonių viduje.

1. Darbo ginčų nagrinėjimas perduodamas išorinėms darbo ginčų komisijoms

Pagal šiuo metu galiojančias Darbo kodekso nuostatas, kilus ginčui tarp darbuotojo ir darbdavio darbo santykių metu, įmonė privalo sudaryti vidinę darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėtų pareikštus reikalavimus neteismine tvarka. Darbo ginčų komisijos nariai skiriami iš toje pačioje darbovietėje dirbančių asmenų.

                      Nuo 2013 m. sausio 1 d. darbdavys neturės pareigos sudaryti įmonės darbo ginčų komisiją. Jau veikiančios įmonių vidinės darbo ginčų komisijos netenka buvusio statuso ir gali būti laikomos tik savanoriška darbdavio siūloma priemone, kuri neturės įtakos darbuotojo teisei kreiptis į išorinę VDI komisiją.

Darbo ginčų komisijos veiks prie VDI teritorinių skyrių. Komisijos bus sudaromos iš trijų narių – VDI tarnautojo (darbo ginčų komisijos pirmininko), darbuotojų atstovo ir darbdavių atstovo. Darbuotojų ir darbdavių atstovai bus skiriami iš atitinkamoje teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pateiktų kandidatų. Šiųatstovų skyrimas nepriklausys nuo ginče dalyvaujančių šalių valios ar nuo jų narystės darbdavių organizacijoje ar profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu individualūs darbo ginčai pateks į socialinių partnerių veiklos sritį.

                      Objektyvų ginčo sprendimą turėtų užtikrinti ginčo šalims suteikta teisė nušalinti paskirtus komisijos narius. Darbo ginčų komisijos nariams bus taikomi nušalinimo pagrindai ir tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, todėl komisijos nariui gali būti reiškiamas nušalinimas:

1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;

2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais;

3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai;

4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;

5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas;

7) kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

Nauja yra ir tai, kad inicijuoti darbo ginčo nagrinėjimą bei apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą teisme galės ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Šiuo metu įmonėje sudarytos darbo ginčų komisijos sprendimas darbdaviui yra privalomas ir negali būti skundžiamas.

Ginčo šalys, nesutikdamos su komisijos sprendimu, galės pareikšti ieškinį apylinkės teisme per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisės pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, išskyrus atvejus, kai sprendimas vykdomas skubiai. Sprendimas vykdomas skubiai dėl:

1) darbo užmokesčio priteisimo, kai priteista suma neviršija darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokesčio;

2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.

2. Ginčams dėl darbo sutarties pakeitimo bus privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka 

Pagal dabar galiojančias Darbo kodekso nuostatas, tiesiogiai teisme yra nagrinėjami ginčai, kilę dėl to, kad darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tokių kaip pareigos ar darbo užmokestis, pakeitimu. Darbo ginčų komisijos tokių klausimų kol kas nenagrinėja.

Nuo 2013 m. tokie ginčai taip pat pirmiausia bus nagrinėjami neteismine tvarka, VDI sudaromose darbo ginčų komisijose.

3. Keičiasi neteisėtai atleisto darbuotojo priverstinės pravaikštos kompensavimo sąlygos

Ginčus dėl darbo sutarčių nutraukimo ir toliau nagrinės tik teismai. Pagal šiuo metu galiojančius Darbo kodekso reikalavimus, teismas, nusprendęs, kad darbuotojas buvo atleistas neteisėtai, priteisia darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nepaisant to, ar darbuotojas minėtu laikotarpiu įsidarbina kitoje darbovietėje.

Šią problemą išspręs aptariami Darbo kodekso pakeitimai. Jeigu nepagrįstai atleistas darbuotojas įsidarbins kitoje vietoje, iš senojo darbdavio teismas priteis tik darbo užmokesčio skirtumą. Tai turėtų užtikrinti protingesnes sankcijas darbdaviams teisminiuose ginčuose dėl darbo sutarčių nutraukimo.

Komentarą parengė:

Jūratė Jurgilienė ir Jurgita Veckutė

2012.07.24