Žmogaus studijų centras nuo lapkričio mėnesio kviečia į naują „Individualaus konsultavimo pagrindų“ programą.
Programos tikslas – išmokyti profesionaliai padėti asmeniui. Šioje programoje nėra detalizuojama kuri nors viena veiklos ar gyvenimo sritis, kurioje taikomas konsultavimas. Tai gali būti vadyba, tarpasmeniniai santykiai, verslas, sveikatos psichologija ir kt. Konsultavimo turinio, srities pasirinkimą lemia jau turimos konsultanto profesinės žinios konkrečioje srityje.
Visus koučingo specialistus, įmonių vadovus bei žmogiškųjų resursų srities atstovus kviečiame į didžiausią koučingo renginį – metinę ICF Lietuva koučingo konferenciją. Šiemet konferencijoje sulauksime pranešėjų iš Belgijos, Švedijos ir Rusijos, o savo žiniomis bei praktinėmis įžvalgomis dalinsis geriausiai lietuviškas aktualijas išmanantys koučingo bei jai giminingų sričių ekspertai iš Lietuvos.
Prie rytinės kavos puodelio OD&M Consulting papasakos apie šiais metais Lietuvos rinkai pristatomą atlygio tyrimą CORE (Compensation Research) bei jo ypatumus. Renginio metu galėsite susipažinti su CORE spalio mėnesio ataskaitomis bei aptarti galimybes nemokamai išbandyti pilnų ataskaitų teikiamą naudą dar šiais metais. Taip pat sužinosite apie OD&M tarptautinę pareigybių vertinimo metodiką ir kaip ją pritaikyti savo ŽI valdymo reikmėms.
Vieta: Restoranas Green Hall, Upės g. 21, Vilnius
Laikas: 2013 m. lapkričio 7 d.
Pradžia: 9 val., trukmė – 1 val. Papildomai 1 val. Jūsų klausimams.
Dalyvavimas nemokamas.
Kontaktinis asmuo:
Donatas Cibulskis, donatas.cibulskis@odmconsulting.com, +370 684 20104.
Organizacija:
Vilniaus universiteto Karjeros centras
Darbo pobūdis:
Reikalavimai kandidatui:
Pateikti dokumentus:
Gyvenimo aprašymą siųsti jolanta.vaiciunaite@karjera.vu.lt nurodant pareigas, į kurias pretenduojate
Kontaktai:
Informacija tel. 236 6007
Šiemet pradėjus dirbti darbo ginčų komisijoms, išaugo darbo ginčų skaičius – prognozuojama, kad šiemet vien komisija išnagrinės apie 5.000 skundų, kai per metus pirmos instancijos teismuose iki šiol buvo 2.000–4.000 darbo ginčų. Dažniausiai darbuotojai skundžiasi dėl laiku neišmokamo darbo užmokesčio.
Per šių metų pirmąjį pusmetį prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) veikianti Darbo ginčų komisija gavo daugiau nei 3.300 skundų. Daugiausia kreipiasi transportavimo, statybos ir kitokias paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai. Absoliuti dauguma prašymų darbo ginčų komisijoms pateikta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo.
Kreiptis į darbo ginčų komisijas gali ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Šiemet iš visų išnagrinėtų bylų 45 buvo iškeltos darbdavio prašymu: 40 bylų – dėl materialinės darbuotojo atsakomybės, 5 – dėl mokymosi išlaidų.
…
Visą straipsnį skaitykite: http://vz.lt/article/2013/9/15/daugiau-gincijasi-maziau-dirba#ixzz2fimy2VC2
Pastaruoju metu daug girdime, skaitome ir kalbame apie inovacijų ir kūrybingumo svarbą verslui. Bet kaip pasiekti, kad kompanijoje būtų sukurta ir sėmingai gyvuotų inovatyvi kultūra, skatinanti darbuotojų kūrybingumą ir inovacijas? Kaip personalistai gali prie to prisidėtii?.
Norintieji daugiau sužinoti apie inovacijas ir sparčiai populiarėjantį vieną iš kūrybingumo skatinimo metodų Design thinking, gerą pusdienį praleido viešbučio „Comfort“ salėje, virtusioje kūrybinio darbo laboratorija. Po trumpo teorinio įvado apie inovacijas ir Design thinking metodą, ėmėmės praktiškai išbandyti šį metodą. Kai kas iš dalyvių turėjo pozityvius išankstinius lūkesčius, bet buvo ir tokių, kurie nelabai įsivaizdavo, kaip galima šį metodą taikyti, pavyzdžiui, sprendžiant kokias nors personalo valdymo problemas.
Metodą sudaro 5 etapai, kuriuos nuosekliai turėjome praeiti, žingsnis po žingsnio vedami ISM lektorės Indrės Kreivytės ir ISM Executive School direktoriaus Ugniaus Savicko; dirbome pasidaliję į 5 komandas.
Pirmiausia kiekviena komanda turėjo įsigilinti ir įvardinti pasirinktos įmonės problemas, vizualizuoti pasirinkto įmonės darbuotojo portretą popieriuje, suteikiant jam tam tikrą išvaizdą, savybes, apibūdinant jo elgseną/būseną ir dažniausius posakius bei kitus svarbius dalykus, padedančius geriau įsigilinti į išgirstą problemą bei suprasti įmonės darbuotojų elgseną.
Toliau ieškojome galimų problemos sprendimų būdų, iš kurių pasirinktą vieną įkūnijome kurdami prototipą (maketą). Prototipo kūrimui buvo naudojamos pačios įvairiausios priemonės ir daiktai: spalvotas popierius, plastelinas, vienkartiniai indeliai, šiaudeliai, dėžutės, balionai, makaronai, vaikiški žaislai, raktai ir daug kitų netikėtų mažmožių… Ir čia dar ne viskas – sukurtą prototipą turėjome pristatyti savo „klientui“ – problemos savininkui, kuris galėjo pirkti mūsų pateiktą sprendimo idėją, atsisakyti ją pirkti ar grąžinti patobulinimui. Kaip mums pasisekė įgyvendinti kliento išsakytą problemą? Atrodo, kad kaip pirmam kartui,- visai neblogai: vienos iš penkių komandų klientas buvo visiškai patenkintas problemos sprendimo idėja ir jos prototipu, kiti – pageidavo patikslinimų. Supratome, kad problemos sprendimo sėkmė labai priklauso nuo pirminio etapo – empatijos – t.y. problemos suvokimo ir jos įvardijimo.
Akivaizdu, kad toks problemų sprendimo būdas padeda darbuotojams pamatyti problemą kitu kampu, skatina darbuotojų kūrybingumą, komandiškumą ir įsitraukimą. Paprastai probemas mes sprendžiame būdami labai rimti, susikaupę ir susirūpinę, šį kartą dirbome lengvai, atsipalaidavę, lyg žaisdami. Gal todėl nejautėme įtampos, baimės ir kitų problemų sprendimui įprastų būsenų, o sukurti prototipai buvo netikėti ir idomūs.
Įsitikinome, kad Design thinking metodo principai tikrai padėjo mums peržengti vidinius barjerus, palikti savo komforto zoną, įgyti naują požiūrį ir leistis ieškoti inovacijų, kurios praktiškai gali sukurti realią vertę mūsų kompanijoms. Įsitikinome ir tuo, kad mes, personalistai, esame kūrybingi ir inovatyvūs, vadinasi galime ir turime atyviai prisidėti prie organizacijos inovacijų kultūros kūrimo ir naujų darbo metodų atvedimo į savo kompanijas.
Renginio nuotraukas galite peržiūrėti
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.379063148863534.1073741832.256661311103719&type=1&l=de5dc1a59b
Grupelė PVPA narių lankėsi Rudaminoje įsikūrusiame AB „Vilniaus paukštyne“. Taip atnaujinome išvykų į įmones tradiciją, tikėdami kad tokiu būdu galima artimiau ir giliau susipažinti su įmonėje įgyvendinamais personalo projektais, drąsiau klausti bei dalintis patirtimi.
Buvo įdomu išsamiai susipažinti su KG Group įmonių grupe, vertybėmis bei produkcija (sužinoti, kad čia gaminama ne tik paukštiena ir grūdų produkcija, kas paprastai pirmiausia ateina į galvą, bet ir maistas šunims bei katėms, veterinarinė produkcija, užpilamų makaronų, tiekiamų užsienio rinkai produkcija ir kt.). Sužinojome, kad šioje nuolat augančioje lietuviško kapitalo įmonėje šiuo metu darbuojasi ~ 3500 darbuotojų ir 13 personalo specialistų. Susitikime dalyvavę personalo specialistės džiaugėsi, kad įmonėje niekada nebūna nuobodu, kad čia dirbdamos nuolat išmoksta naujų dalykų.
Poreikis ieškoti naujų darbuotojų ugdymo galimybių atsirado įgyvendinant naują įmonės struktūrą bei keičiant darbuotojų specializaciją paukštininkystės versle. Vieną iš tokių naujovių –Kompetencijos centrų projektą – sėkmingai gyvuojantį įmonėje jau 1,5 metų, išsamiai pristatė KG Group personalo direktorė Inga Staniūnė. Įmonėje veikia 9 teminiai kompetencijos centrai (KC), kurių veikloje dalyvauja panašios srities specialistai. KC nariai pasirenka juos dominančias temas, nagrinėja jas ir pristato kaip aktualias technologijų, vadybos, logistikos ir kt. įmonei naudingas naujoves. Pasirenkant temą ir ją pristatant kompetencijos centre svarbiausia atsakyti į klausimus: Kas naujo? Kokia nauda iš to galėtų būti įmonei?, Kiek ir kokių kaštų reikia jos įgyvendinimui? Sėkmingiausios temos vėliau pristatomos vadovybei, o kai kurios jų „virsta kūnu“, nešančiu įmonei milijoninį pelną. Truputis statistikos: KC veikloje dalyvauja apie 300 įvairių sričių specialistų, buvo išnagrinėta apie 200 temų, iš kurių daugiau kaip 10 jų virto projektais ar užduotimis.
Personalo direktorė džiaugėsi, kad pristatomų temų kiekis auga, kokybė gerėja, Kompetencijos centrams vadovaujantys darbuotojai įgyja vadovavimo patirties (paprastai jie yra ne vadovai, o atrenkami iš norinčių darbuotojų) , stiprinamos prezentacijų rengimo, viešo kalbėjimo kompetencijos, skatinama darbuotojų iniciatyva dalintis įvairiomis žiniomis ir pan. Personalo skyrius tuo pat metu gali viešų pristatymų metu pastebėti iniciatyvius ir talentingus darbuotojus bei įtraukti juos į karjeros vystymo programas.
Smagu, kad susitikimo metu diskutuodami bei užduodami klausimus, suteikėme šeimininkams naujų įžvalgų, kaip galbūt galima tobulinti projektą, tad nauda, tikimės, buvo abipusė.
Susitikimą vainikavo gyvas įmonės produkcijos pristatymas, kurio metu sužinojome ir apie naujoves, kurias parduotuvių lentynose dar tik išvysime. Visi išvykos dalyviai iš susitikimo grįžo ne tik pasiėmę žinių, bet ir gavę skanių lauktuvių – AB „Vilniaus paukštynas“ produkcijos.
Susitikimo nuotraukas galite peržiūrėtiwww.facebook.com/www.pvpa.lt
DU RUGSĖJO VAKARUS LEIDOME ŽAISDAMI POY
Ilgėjant vakarams šį rugsėjį sugalvojome smagiai praleisti keletą vakarų bendraudami bei žaisdami Points of You (POY), padedat Povilui Petrauskui, Asociacijos ICF Lietuva viceprezidentui.
Iki pradedant žaisti POY, apie šį žaidimą žinojome tik tiek, kad – tai vienas iš koučingo įrankių, galintis pagelbėti individualiuose pokalbiuose vadovams, personalo specialistams, konsultantams. koučeriams, psichologams ir kitiems savo srities profesionalams.
Pirmąjį, rugsėjo 11 d., vakarą žaidime dalyvavo 15 dalyvių, tad galėjome išbandyti žaidimą spręsdami pasirinktą bendrą galimą problemą – įmonės darbuotojų kūrybiškumo vystymą. Buvome maloniai nustebinti, kad žaidimas tikrai palengvina bendravimą, o žaidimo kortelės su skirtingomis fotografijomis ir žodžiais/posakiais gali padėti pamatyti galimus sprendimo variantus. Rugsėjo 18-osios vakarą susirinko net 20 dalyvių, tad dėl didelio dalyvių skaičiaus negalėjome šį kartą išbandyti žaidimo organizacijos aplinkoje, užtat žaidėme mažose grupelėse.
Kadangi abu vakarus žaidime dalyvavo ne tik personalistai, bet ir vadybos konsultantai bei reklamos agentūrų specialistai, tai suteikė žaidimui ir bendravimui tarpusavyje daugiau įvairovės. Be abejo, POY nėra vienintelis galimas įrankis, bet žaisdami įsitikinome, kad šis įrankis tikrai palengvina bendravimą ir pagyvina pokalbius, tad jis gali būti sėkmingai naudojamas atrankose, susirinkimuose, komandiniuose pokalbiuose, smegenų šturme, kūrybiškumo skatinimui, pažvelgimui į susidariusią situaciją kitu kampu ir t.t.
Kadangi tema susilaukė nemažo susidomėjimo, PVPA planuoja organizuoti dar keletą susitikimų personalo specialistams su P.Petrausku ir POY, kurių metu detaliau išanalizuotume/ išbandytume, kaip šį įrankį galima būtų tiesiogiai taikyti savo darbe, pvz. atrankos metu ir pan. Sekite informaciją www.pvpa.lt .
Rugsėjo 30 d. vėl rinkomės į paskutinį mėnesio pirmadienį organizuojamą asociacijų HUB’o susitikimą ”Pašnekesiai po fikusu“. Šįkart vakaro svečias buvo Komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.
Vakaras buvo skirtas kūrybinių technologijų pristatymui – būtent jos padeda kūrybiniams darbuotojams išvengti tokių reiškinių, kaip „bloga nuotaika“, „nėra įkvėpimo“ ir pan.
Gintaras pirmiausia parodė skirtumą tarp talento ir kūrybiškumo: talentas daugiau būna paveldėtas, o kūrybiškas gali būti kiekvienas. Tikrasis kūrybiškumas prasideda tuomet, kai atsiduri situacijoje, kurios nežinai, kaip išspręsti. „Nėra problemos – nėra kūrybos“, – teigė kalbėtojas.
Identifikuojant esminę problemą, labai svarbu užduoti klausimus:
Toliau per pavyzdžius nagrinėjome galimas kūrybiškumą išlaisvinančias technologijas: užduoti klausimą; 180; sukeisti; atimti/pridėti; soliteris; sapnai; genijus; atsitiktinumas ir kt. G.Šeputis užsiminė apie jam patinkančią ir plačiai pritaikomą tarybinio išradėjo Henriko Altšulerio su bendraminčiais sukurtą metodiką TRIZ bei kvietė ja pasidomėti plačiau. Šios technologijos lengvai adaptuojamos kasdieniniame gyvenime, įprastinėje veikloje, sudėtingose situacijose, kuomet reikia surasti nestandartinių sprendimų.
Dar keletas tezių iš susitikimo:
Kaip atpažinti gerą sprendimą/idėją: kai resursai, susiję su idėjos įgyvendinimu artimi nuliui, o galimi rezultatai artėja prie begalybės; kai idėja užrašoma vienu sakiniu, o jos išpildymo formų – milijonas.
Technologijos reikalingos, kad iš kasdienybės patektum į paralelią erdvę prie netikėtų, negirdėtų sprendimų.
Kūrybos etape svarbiausia – nutildyti teisėją (visi tik siūlo idėjas, niekas nevertina).
Geras – puikaus priešas.
Kūrybiškumas kaip gyvenimo būdas – visada turėti šalia užrašus, kur nedelsiant užsirašai mintis, kad nepamirštum.
90 proc. W.A.Mocarto kūrinių buvo užsakymai – kas prisimena užsakovus?
Nėra nekūrybiškų žmonių, tik ne visi kuria.
Sukūrus gerą dalyką, reikia mokėti fanatiškai jį pristatyti.
Konkurso finalas vyko pilnoje viešbučio Domus Maria salėje,- daugybė PVPA narių ir kitų įmonių atstovų atvyko stebėti Konkurso finalo. Trys finalininkai (Alma littera įmonių grupė, Alna Sofware ir Thermo Fisher Scientific) stengėsi įdėti daug širdies į savo praktikų pristatymą, nes dalyvių balsavimas turėjo nulemti, kas taps šių metų Konkurso nugalėtoju. Apmąstymams dalyviai turėjo kavos pertraukėlę, po kurios turėjo apsispręsti… Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad dauguma dalyvių (beveik 40 proc.) balsavo už Alna Sofware projektą “Alnukai”.
Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti Konkurso nugalėtojo diplomu, PVPA prizu bei Konkurso partnerių prizais: ISM mokymų diena įmonės darbuotojų grupei bei Verslo žinių žurnalo Istorija prenumerata pusei metų. Kiti Konkurso finalininkai buvo apdovanoti Konkurso finalininko diplomais, PVPA prizais (knygomis) ir Verslo žinių žurnalo Istorija prenumerata pusei metų. Neliko be prizų ir visi Konkurso dalyviai,- visiems dalyviams PVPA paruošė po atminimo dovanėlę. Gražius žodžius Konkurso organizatoriams ir dalyviams išsakė Konkurso komisijos pirmininkė Irena Pupienienė (PVPA valdybos narė ir Vilniaus baldai personalo vadovė) ir nariai: Raimonda Alonderienė (Dr.doc.ISM docentė), Artūras Abromavičius (Sweco Lietuvaprezidentas), ir Vytautas Turonis (Mano būstas generalinis direktorius ir 2012 m. konkurso nugalėtojas).
Konkurso šurmulį dar pagyvino Thermo Fisher Scientific mobilioji klasė, įsikūrusi konferencijos salėje. Susidomėjuismes dalyviamsThermo Fisher Scientific savanoriai pasakojo apie mobiliąją klasę, įrangą ir kvietė atlikti DNR tyrimo testą bei kitus smagius bandymus, dalijo prizus ir organizavo loteriją.
2013 m. Konkursas, deja, baigėsi, bet netruks prabėgti pusė metų, ir vėl rengsimės naujam Personalo valdymo gerosios praktikos konkursui.
Konkuruos organizatorių ir komisijos vardu dėkojame dalyvavusiems pirmajame konkurse „Gera praktika“, kurio pagrindinis tikslas – populiarinti studentų profesinę praktiką bei pristatyti jaunimui patraukliausias praktikos atlikimo vietas.
Konkurso komisija įvertino visas gautas paraiškas ir išrinko finalininkus – 5 organizacijas ir 5 studentus. Atrinktų organizacijų ir studentų penketukai su trumpais aprašymais yra patalpinti portale http://www.gerapraktika.lt/konkursas atviram lankytojų balsavimui, pasibaigus balsavimui komisija išrinks Konkurso nugalėtojus – geidžiamiausią praktikos vietą ir perspektyviausią studentą. Balsuoti galima nuo šiandien 12 val. iki birželio 7 d. 10 val.
Konkurso „Gera praktika 2013” finalininkai (abėcėlės tvarka):
Organizacijos:
Studentai:
*(Yra tik vienintelis ribojimas – viena Facebook paskyra gali balsuoti: vieną kartą už studentą ir vieną kartą už įmonę.)
Nuoširdžiai sveikiname finalininkus ir dar kartą dėkojame visiems už dalyvavimą bei linkime sėkmės!
Pateikiame PVPA prenumeruojamame (galima skaityti on-line) Strategic HR Review žurnale aprašytų tyrimų santrauką.
Europoje darbuotojų produktyvumo lygis ir toliau krenta
PwC atliktas pasaulinis 2400 organizacijų tyrimas 50 šalių rodo, kad darbuotojų produktyvumo lygis Europoje krenta jau penkis metus iš eilės. Viena iš pagrindinių priežasčių, pasak tyrėjų, yra tai, kad sunkmetį išgyvenančios ir kaštus taupančios kompanijos atleisdavo mažiau patyrusius ir trumpiau dirbančius darbuotojus. Todėl santykinai organizacijose dabar dirba daugiau ekspertų, kuriems atitinkamai mokamas ir didesnis atlyginimas. Tai patvirtina ir ženkliai iki 22% sumažėjęs darbuotojų, turinčių iki dviejų metų stažo, skaičius kompanijose.
Daugiau informacijos: www.pwc.com
Geriausias vadovas yra buvęs ekspertas
Remiantis Formulės Vienas istorija atliktas tyrimas teigia, kad organizacijos, kurioms vadovauja buvęs specialistas, tvarkosi sėkmingiau. Šešiasdešimties metų patirties apibendrinimas rodo, kad tos komandos, kurioms vadovauja buvęs vairuotojas arba mechanikas, du kartus dažniau laimi varžybas, nei jų priešininkai. Autorių nuomone, būtent vadovų ekspertų, o ne generalistų buvimas ir daro lemiamą įtaką. Tyrimo autoriai mano, kad ta pati tendencija būdinga ir kitoms tiek valstybinėms, tiek privačioms organizacijoms.
Ar svarbu, kad McKinsey vykdantysis direktorius būtų buvęs sėkmingas konsultantas? Ar BMW bosas turi būti inžinierius? Ar gydytojas geriau vadovautų ligoninei? Tyrimo autoriai vienbalsiai sako: ‘Taip’. Vadovui neužtenka vadybos žinių, o būtina labai gerai išmanyti organizacijos kertines veiklas.
Daugiau informacijos: www.cass.city.ac.uk
Daugiau apie tyrimus personalo vadybos srityje skaitykite: Sara Nolan, (2013) „A look at current trends and data”, Strategic HR Review, Vol. 12 Iss: 1, pp. –
Apžvalgą parengė Karolina Zelbienė. 2012 m. gruodis.
