2007,04,26 PVPA skatina užtikrinti sklandų profesinį mokymą Lietuvoje

Balandžio 26d. apskritojo stalo diskusijoje atsakingų institucijų bei verslo struktūrų atstovai aptarė profesinio mokymo kokybės gerinimo bei darbo rinkos poreikių atitikimo perspektyvas. Diskusiją tema „Ką galėtų padaryti už profesinį rengimą atsakingos institucijos bei darbdaviai, kad profesinis mokymas būtų kokybiškas bei atitiktų Lietuvos darbo rinkos poreikius?“ organizavo Personalo valdymo profesionalų asociacija (PVPA).

Diskusijos dalyviai sutarė, kad veikianti profesinio rengimo situacija Lietuvoje nėra patenkinama, ir diskutavo apie tris  daugiausiai nepasitenkinimo sulaukiančias sritis. Susitikimo metu sutarta, jog labai svarbu tęsti visų profesiniu mokymu suinteresuotų šalių bendradarbiavimą. PVPA ketina aktyviai dalyvauti rengiant Lietuvos profesinio mokymo įstatymo poįstatyminius aktus, kurie užtikrintų sklandų profesinio mokymo įstatymo įsigaliojimą nuo 2007 m. sausio 1d. bei spręstų diskusijoje aptartas problemas.

Šiuo metu sunku tiksliai prognozuoti darbininkiškų profesijų  bei jų moksleivių skaičių, nes nėra realią situaciją atspindinčių kriterijų visumos – Lietuvoje neveikia duomenų bazė, kurioje būtų galima rasti realų bei planuojamą profesijų ir moksleivių poreikį pagal dominuojančias ūkio šakas apskrityse. Šiandien egzistuojanti informacinė švietimo sistema AIKOS  (http://www.aikos.smm.lt/) pateikia duomenis, kuriais siekiama suteikti informaciją besimokančiajam apie darbo rinkos poreikius, tačiau poreikis formuojamas vadovaujantis tiktai darbo biržos duomenimis. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos atstovų nuomone, tiksliai prognozuoti moksleivių skaičiaus poreikio negalima vien dėl to, kad poreikį nulemia ne tik verslo plėtra, darbininkų išėjimas į pensiją, bet ir tokie sunkiai prognozuojami faktoriai, kaip darbininkiškų profesijų darbuotojų migracija tarp verslo sektorių.

Susitikime diskutuota ir apie profesinio rengimo kokybę. Pagal 2007m. sausio mėn. PVPA atliktą tyrimą, 68% darbdavių  mano, kad profesinio mokymo įstaigų paruoštų darbuotojų žinios ir įgūdžiai neatitinka įmonių poreikių ir rinkos situacijos. 87% darbdavių juos reikia ruošti iš naujo. Diskusijos dalyvių nuomone, tokie rezultatai susiję su tuo, kad darbdaviai nėra įtraukiami į profesinio mokymo standartų ruošimą, nors turi noro bei idėjų, kaip galėtų prisidėti prie profesinių mokyklų moksleivių rengimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo.

,,Pavieniai darbdaviai yra bejėgiai užtikrinti kokybišką profesines mokyklas baigiančių moksleivių praktinį mokymą, turi būti sistemą, skatinanti į tai įsitraukti kuo daugiau darbdavių. Darbdavių dalyvavimas praktiniame profesiniame mokyme turėtų būti skatinamas ir pačios valstybės“, – sakė PVPA atstovė Asta Jaloveckienė.

Viena iš aptartų problemų diskusijoje – ir profesinio mokslo patrauklumas. Profesinį mokymą Lietuvoje baigia apie 20% šalies absolventų, tuo tarpu Europoje apie 60% visų besimokančiųjų yra profesinio rengimo sistemoje. Diskusijos dalyvių nuomone, būtina keisti profesinių mokyklų įvaizdį. Tam, kad įvaizdis pasikeistų reikia, kad pasikeistų pati švietimo sistema Lietuvoje. Dabar daugiau kaip pusė profesinių mokyklų moksleivių yra iš šeimų gyvenančių žemiau skurdo ribos.

Diskusijoje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei verslo įmonių atstovai.

Pranešimas spaudai, 2007m. gegužės 2d.

PVPA pritaria „Sodros” lubų įvedimui

Seimas gegužę svarstys, kaip pakeisti įmokų „Sodrai” sistemą ir nustatyti maksimalų mokestį, nuo kurio nereikėtų mokėti socialinio draudimo įmokų.

Seime registruotame įstatymo projekte, kuris bus svarstomas gegužės 22 d., siūloma nustatyti 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio viršutinę ribą, nuo kurios nebūtų mokamos įmokos „Sodrai”. Tokiu atveju, riba siektų 6.925 Lt.

Tikimasi, kad nauja sistema gali skatinti darbuotojus didesnes įmokas skirti pensijų fondams, didinti įmonių konkurencingumą, padėti joms išlaikyti specialistus.

PVPA pritaria šiam įstatymo projektui.

2006-12-04 Tryliktas atlyginimas jau tampa atgyvena

Mantas Dubauskas
„Lietuvos ryto“ korespondentas

2006-12-04

Pinigai – ne tik už nuopelnus

Paskutinį metų mėnesį – didžiausi atlyginimai. Vidutinės gyventojų pajamos gruodį yra didesnės nei bet kurį kitą mėnesį. Dalis darbuotojų prieš Kalėdas gali pasigirti gaunantys net du atlyginimus. Vienas – gruodžio, o kitas – vadinamasis tryliktasis atlyginimas. Tryliktojo atlyginimo dydis šalyje svyruoja nuo kelių šimtų litų iki vidutinės vieno mėnesio algos. Jis nepriklauso nuo darbuotojo pasiektų rezultatų ir išmokamas visiems įmonės darbuotojams. Tuo tarpu kiti darbdaviai yra pasirinkę kitokią darbuotojų skatinimo sistemą. Metų pabaigoje kai kuriems darbuotojams išmokamos premijos, kurių dydis priklauso nuo to darbuotojo pasiektų rezultatų per visus metus. Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorės Giedrės Jonkienės teigimu, tryliktuosius atlyginimus savo darbuotojams moka apie 15 proc. Lietuvos įmonių.

Moka du kartus per metus

Bendrovės „Kauno liftai“ generalinis direktorius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius pasakojo, kad „Kauno liftų“ darbuotojams priedai prie atlyginimo mokami du kartus per metus. Prieš Kalėdas ir prieš Velykas visi darbuotojai, be pagrindinio atlyginimo, papildomai gauna po 300 litų. Šios išmokos dydis neskirstomas pagal darbuotojų nuopelnus ar kitas sąlygas. „Visi darbuotojai patenkinti tokia sistema“, – sakė J.Guzavičius.

SBA atsisakė visuotinių išmokų

Tuo tarpu baldų ir tekstilės įmonių koncernas SBA atsisakė tryliktojo atlyginimo sistemos. Anksčiau papildomas išmokas gaudavo visi koncerno darbuotojai, tačiau jau penkerius metus SBA koncerne taikoma nauja skatinimo sistema. Pasak SBA koncerno personalo viceprezidentės Asta Jaloveckienės, darbuotojai jokiu būdu neliko be papildomų išmokų. Stengiamasi kiekvieną įvertinti individualiai ir pagal nuopelnus skirti premiją. „Tryliktasis atlyginimas nepriklauso nuo darbo rezultatų. O mes mokame už pasiektus rezultatus. Ir papildomą išmoką vadiname ne tryliktuoju atlyginimu, o metiniu priedu“, – sakė A.Jaloveckienė. Dažniausiai tokias premijas gauna vadovai ir specialistai. Jos dydis prilygsta mėnesio atlyginimui, o kartais net ir viršija jį. Jei kuris nors SBA įmonės padalinys pasiekė itin gerų rezultatų, premijos gali būti išmokamos ir paprastiems to padalinio darbuotojams.

Stengiasi ne visi darbuotojai

Pramonininkų atstovas J.Guzavičius pabrėžė, kad užsienyje tryliktieji atlyginimai jau nepopuliarūs. Juos pakeitė nuo rezultatų priklausančios premijos. Tam pritarė ir personalo specialistė G.Jonkienė, teigdama, kad tokia darbuotojų skatinimo priemonė jau laikoma atgyvenusia. Europoje tryliktųjų atlyginimų beveik niekas nemoka. „Manau, jog reikia skatinti darbuotojus. Papildomas išmokas turėtų gauti dauguma darbuotojų, bet galbūt jų dydis galėtų priklausyti nuo darbuotojo pastangų. Bet kokiu atveju darbuotojas iš anksto turėtų žinoti, kokia skatinimo sistema įmonėje taikoma ir kokios premijos jis gali tikėtis“, – sakė J.Guzavičius.

Įžvelgia ir neigiamą poveikį

Tryliktasis atlyginimas – naudingas darbuotojams. Tuo tarpu įmonėms, G.Jonkienės teigimu, tokia sistema gali būti net ir žalinga. Tiesa, daug kas priklauso nuo pačių darbuotojų. „Dauguma įmonių tryliktąjį atlyginimą moka kaip algos dalį. Darbuotojai tikisi, kad jį visuomet gaus. Jeigu darbuotojai nesiekia geresnių rezultatų arba įmonės padėtis blogėja ir ji nebegali mokėti priedų, darbuotojai jaučiasi nuskriausti, kad įmonė nemoka atlyginimų“, – sakė G.Jonkienė. Jos manymu, darbuotojams būtų naudingiau, jei tryliktasis atlyginimas būtų padalintas į 12 dalių ir mokamas kas mėnesį. Tokiu atveju darbuotojo mėnesio uždarbis būtų apie 8 proc. didesnis. Tryliktuoju atlyginimu paprastai vadinama vieno mėnesio algos dydžio premija. Tuo tarpu metinė premija, priklausanti nuo darbo rezultatų, dažnai būna didesnė. Ji prilygsta 2 ar 3 mėnesių atlyginimams.

Sumokama daugiau mokesčių

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2005 metų gruodžio mėnesį gyventojai sumokėjo 764 mln. litų pajamų mokesčio. Tai – 76 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį. VMI specialistai aiškina, kad gruodį sumokama daugiau mokesčių dėl dviejų priežasčių – į biudžetą įplaukia ir lapkričio, ir gruodžio mėnesio mokesčiai, nes reikia atsiskaityti už visas pajamas iki metų pabaigos. Dalis darbdavių gruodžio atlyginimus sumoka tą patį mėnesį, o ne sausio pradžioje. Todėl sausį gyventojai gauna mažiau pajamų, o į biudžetą sumokama mažiau mokesčių. Skaičiuojant dviejų mėnesių – gruodžio ir sausio – pajamas, jos buvo ketvirtadaliu didesnės nei spalio ir lapkričio pajamos.

2006-10-05 Forumas tema “Koks šiandien turi būti personalo vadovas“

Š.m. spalio 5 d. Personalo valdymo profesionalų asociacija organizavo forumą – diskusiją tema “Koks šiandien turi būti personalo vadovas“.Šiame forume diskutuota apie tai, kokie mes, personalo specialistai, esame, kokie mes norime ir turime būti.

Dauguma vadovų mato žmonių vertę versle, bet netiki, kad personalo vadovas gali būti naudingas vadovų komandos narys, kai ji sprendžia svarbias problemas. Dr. Virginijus Lepeška, Organizacijų vystymo centro direktorius su forumo dalyviais diskutavo kaip surasti savo vietą po saule, kaip įrodyti, kad personalo vadovas turi būti strateginis partneris, aktyviai dalyvaujantis sprendžiant strateginius kompanijos klausimus. Pranešėjas pažymėjo, kad svarbiausi strateginiai personalo valdymo uždaviniai – inicijuoti vadovų komandos dialogą apie strategijos aiškumą bei tinkamumą, susieti skatinimo sistemą su strateginiais tikslais, peržiūrėti ir optimizuoti darbo procesus, eliminuojant tuos, kurie neprideda vertės, organizuoti mokymus, kurie stiprina kompanijos potencialą reikalingą strategijai įgyvendinti, formuoti organizacinę kultūrą, kuri užtikrintų didesnės vertė klientui suteikimą.

Kalbėdamas apie personalo vertės kūrimą, pranešėjas pabrėžė, kad svarbu suprasti, kad personalo valdymas turi tarnauti verslui, o ne pats sau. Iš esmės turi keistis supratimas apie tai, kokią vertę HR teikia vidiniams ir išoriniams klientams. Kai kiti gaus vertę iš personalo veiklos, personalo vadovas bus ir gerbiamas, ir įtakingas.

Verslo konsultantas Artūras Jonkus, kalbėdamas apie reputacijos reikšmę įgyvendinant kompanijos strateginius tikslus, pabrėžė vidinės komunikacijos svarbą bei kompanijos žmogiškųjų išteklių padalinių reikšmę šitame procese. Darbuotojai, kaip tikslinė auditorija, turi vieną didžiausių įtakų formuojant kompanijos reputaciją. Tuo tarpu kompanijos komunikacijos procese darbuotojai, kaip tikslinė auditorija, yra nelaikoma lygiaverte kitoms, kaip pavyzdžiui, klientai ar verslo partneriai. Vidinės komunikacijos ir darbuotojų, kaip tikslinės auditorijos, nepakankamas įvertinimas yra viena iš kompanijų korporatyvinio streso, kuris ženkliai sumažina kompanijų konkurencinį pajėgumą, priežasčių.

Pranešėjas taip pat pažymėjo, kad efektyvi vidinė komunikacija net Vakarų šalyse yra labiau išimtis nei taisyklė. Stebima tendencija, kad kompanijos su pripažinta reputacija skalndžiau valdo ir vidaus komunikacijos procesus. Pastarojo dešimtmečio tendencija rodo, jog Vakarų kompanijos stengiasi visus savo komunikacijos vadybinius procesus apjungti į vieningą ir koordinuotą korporatyvinę komunikaciją, pavaldžią aukščiausiems kompanijos vadovams arba atskirais atvejais net valdyboms.

Omnitel personalo vadovė Inga Biraitė pristatė kompanijoje naudojamą personalo skyriaus matavimo metodą – personalo skyriaus klientų apklausą. Kartą per metus vykdomos apklausos tikslas – išsiaiškinti, ar darbuotojai ir vadovai gauna reikiamą paramą ir paslaugas iš personalo skyriaus, siekiant tobulinti personalo veiklą bei procesus.

Forume dalyvavo 36 dalyviai, dauguma jų – asociacijos nariai.