Gegužės-birželio mėnesių HBR numerio viena iš pagrindinių temų – organizacijų valdymas. OVC Consulting konsultantė Jūratė Žalienė parengė trumpą pagrindinių straipsnių apžvalgą, kuri leis susipažinti su svarbiausiomis įžvalgomis.
Kuo išsiskiria sėkmingi vadovai (keturi elgesio tipai, leidžiantys jiems laimėti ir išsaugoti sėkmę) What sets successful CEOs išskyrus. Elena Lytkina Botelho, Kim Rosenkoetter Powell, Stephen Kincaid, Dina Wang
Vadovavimo viršūnėje „statymai“ yra labai dideli, atitinkamai keliami ir dideli reikalavimai. Ketvirtis Fortune 500 paminėtų vadovų, kurie išėjo iš darbo – tai padarė ne savo noru. Žinoma negalima sakyti, kad tai tik vadovų kaltė, nes tenka konstatuoti faktą, kad ne visada valdyba teisingai juos pasamdė arba kėlė ne visada teisingus lūkesčius.
Šis labai plataus vadovų tyrimo, kurio metu buvo įvertinti 17 000 vadovų, apibendrinimas atskleidžia, kad egzistuoja didelis skirtumas tarp to, ką direktoriai vertina kaip idealias vadovo savybes ir kas iš tiesų atveda prie puikių įmonės rezultatų.
Dešimties metų tyrimas patikrino daugybę plačiai paplitusių prielaidų. Charizma, pasitikėjimas ir kitos įgimtos savybės, žinoma, turi įtakos CEO sėkmei. Tačiau geriausių rezultatų pasiekę vadovai demonstruoja keturis specifinius elgesio modelius:
- Jie yra sprendimų priėmėjai, negalintys laukti ir nelaukiantys idealios informacijos bei manantys, kad blogas sprendimas yra geriau nei jokio sprendimo;
- Jie sugeba aiškiai suvokti esminius akcininkų poreikius ir prioritetus bei įtikinti komandą susikoncentruoti į tikslų vykdymą bei vertės kūrimą;
- Jie proaktyviai adaptuojasi, daugiausiai, t.y. daugiau nei pusę laiko bei dėmesio skirdami ilgalaikei perspektyvai, ilgalaikiams įmonės tikslams, tuo pačiu, jausdami pokyčių eigą, o klaidas traktuoja, kaip mokymosi galimybes.
- Jie tvirtai demonstruoja rezultatą, nuosekliai vykdydami savo įsipareigojimus, gebėdami greitai ir teisingai suburti reikiamą komandą bei sukurti aiškią sistemą, kaip jie to rezultato sieks.
Aišku nėra idealaus savybių „kokteilio“, kuris tiktų absoliučiai visiems vadovams, visuose versluose, tačiau į šiuos keturis elgesio modelius verta atkreipti dėmesį ir akcininkams – ieškantiems efektyvaus vadovo, ir naujiems vadovams – siekiantiems išskirtinės įmonės sėkmės.
Klaida įmonių valdymo širdyje (daugelis vadovų tiki, kad pagrindinė jų užduotis – didinti vertę akcininkams, tačiau viskas yra kitaip). The error at the heart of corporate leadership (most CEOs believe their main duty is to maximize shareholders value, it’s not). Joseph L. Bower and Lynn S. Paine
Straipsnyje analizuojama, kaip susikoncentravimas tik į vertės akcininkams generavimą t.y. trumpalaikių tikslų įgyvendinimas gali kelti grėsmę kompanijos „sveikatai“ ir finansiniams pasiekimams.
Naujas vadybos modelis
Agentūrų teorijos, kuri buvo ekonomikos akademikų paskelbta 1970 metais, pagrindinė mintis yra ta, kad vadovas turi koncentruotis į vertės akcininkams kūrimą ir kad valdyba turi tikrinti (būti įsitikinusi) kad šis tikslas yra pasiektas. Toje teorijoje akcininkai laikomi korporacijų savininkais, tačiau laikui bėgant kilo visiško akcininkų atsakomybės nebuvimo problema: akcininkai neturi oficialaus įpareigojimo apsaugoti ar aptarnauti kompanijas, kurių akcijas jie valdo; nuo atsakomybės už kompanijos įsipareigojimus ar netinkamą veiklą jie prisidengia ribotos prievolės doktrina; jie gali pirkti ir parduoti kompanijos akcijas be apribojimų, net savo identitetą (asmenybę) atskleisdami tik tada jei yra įstatymų numatyti atvejai; jie yra linkę laikytis atokiau nuo kompanijos ir fiziškai, ir psichologiškai.
Joseph Ower ir Lynn Pain tyrinėjo tokias (tradicines (agency – based)) kompanijas ir jų tyrimo išvada yra alternatyvus kompanijos modelis, kuris koncentruoja dėmesį labiau į kompanijos „sveikatą“ nei į vertės akcininkams generavimą. Jų modelis perfokusuoja visą kompanijų dėmesį į inovacijas, strateginį atsinaujinimą ir investavimą į ateitį.
CEO požiūris
Deivid Pyott vadovavo Allerga kompanijai tuo metu, kai ją 2014 metais nelabai draugiškai norėjo perimti Valeant Pharmaceuticals ir Pershing Square Capital Management. Jis pasakoja, kaip jis neleido įvykti tokiam perėmimui ir ką kompanijos turi padaryti, kad persiorientuotų į ilgalaikį augimą.
Valdybos požiūris
Barbara Hackman Franklin, bendrovių valdymo ekspertė, savo veikloje koncentruojasi į trišalę patikrų bei balansų sistemą. Jos manymu nauja, kelianti nerimą komplikacija – akcininkai „aktyvistai“, kurių pagrindinis fokusas – kuo greitesnis vertės akcininkams kūrimas: greitas vadovų keitimas, kaštų taupymas, akcijų perpirkimas, greitas strategijos keitimas, valdybos reorganizavimas ir pan. Tad ji siūlo kelis labai svarbius pakeitimus valdyboms.
Duomenys
Diagramos atskleidžia, kad į ilgalaikę perspektyvą susifokusavusios kompanijos, t.y. tos, kurios traktuojamos, kaip atskiri socialiniai dariniai ir pripažįstama, kad jų vystymasis ilgalaikėje perspektyvoje daro didelę įtaką socialinei aplinkai, atskiriems žmonėms, ekonomikai ir pan., ne vienu aspektu pralenkia kompanijas, susikoncentravusias į trumpalaikius tikslus, t.y. tik į vertės akcininkams didinimą.
