Įmonių tyrimas, skirtas personalo valdymo situacijai nagrinėti

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais TNS Gallup atliko įmonių tyrimą, skirtą personalo valdymo situacijai nagrinėti. Tyrime dalyvavo daugiau nei 400 įmonių bei personalo vadovai.

Tyrimo pristatymas

Lapkričio 21 d. PVPA surengė forumą apie Finansų skyriaus vaidmenį personalo valdyme

Forumo dalyviai turėjo puikią progą iš arčiau susipažinti su finansų valdymo funkcija ir padiskutuoti su forume dalyvavusiais pranešėjais juos dominusiais klausimais.
Buvo suteikta labai išsami informacija:
• apie finansų vadovo misiją įmonėje, funkcijas, tikslus ir atsakomybes;
• apie finansų ir personalo valdymo funkcijų sąveiką;
• apie  finansų vadovo mąstyseną, kad personalo specialistai lengviau suprastų finansininko argumentus priimant sprendimus.

Forumo pranešėjai:

Algirdas Šabūnas, Viceprezidentas finansams, SBA koncernas
Tomas Bubinas, Finansų direktorius, UAB „Sicor Biotech”
Ramunė Černeckienė, Finansų direktorė, Pfizer Luxembourg filialas Lietuvoje

Rugpjūčio 30 d. PVPA organizavo forumą apie distribuciją/logistiką iš forumų ciklo „Personalo specialistai verslui”

Dalyvavusieji turėjo puikią progą iš arčiau susipažinti su distribucijos/ logistikos funkcija ir padiskutuoti su forume dalyvavusiais pranešėjais juos dominusiais klausimais.

Daugiausia dėmesio forume buvo skirta distribucijos ir logistikos efektyvumo klausimams: nagrinėtos pasinaudojimo perkamomis paslaugomis (angl.’ outsourcing’) galimybės ir privalumai, procesų automatizavimas. Aptartos darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo problemos, ypatingai aktualios šiandieninės darbo rinkos sąlygomis.

Distribucijos/logistikos funkciją pristatė ir diskusijose dalyvavo:

– Vytautas Kudzys– DPD Lietuva generalinis direktorius, Lietuvos logistikos įm. asociacijos prezidentas;

– Rasa Beskajevienė– Equinox Europe generalinė direktorė;

– Stanislovas Kozelas– AD REM generalinis direktorius

– Ramūnas Palšaitis– VGTU profesorius, stipriausias Lietuvos logistikos teoretikas.

Pridedame forume naudotą Rasos Beskajevienės ir profesoriaus Ramūno Palšaičio medžiagą

PVPA forumas apie gamybą iš forumų ciklo „Personalo specialistai verslui”

Sėkmingai užbaigta Personalo Valdymo Standarto I-ojo lygio programa

PVPA atliktas tyrimas parodė profesinio mokymo sistemos spragas

Darbdaviai nepatenkinti profesinių mokyklų absolventų paruošimu – tai atskleidė Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo darbdaviai, profesinio mokymo įstaigų atstovai bei studentai. Orientuodamasi į tyrimo rezultatus asociacija, siekdama spręsti problemas, artimiausiu metu organizuos apskrito stalo diskusiją su valstybinėmis institucijomis bei kitais profesinio mokymo sistemos dalyviais. Apskritojo stalo diskusija planuojama balandžio mėnesį.

Tyrimą organizavo PVPA darbo grupė „Darbininkiškų profesijų darbuotojų rengimas“, kuriai vadovavo koncerno „SBA“ personalo viceprezidentė Asta Jaloveckienė.

Pagal tyrimo rezultatus, 68 proc. darbdavių galvoja, kad  profesinio mokymo įstaigų paruoštų darbuotojų žinios ir įgūdžiai visiškai neatitinka įmonių poreikių ir rinkos situacijos. 87 proc. apklaustų darbdavių teigė, kad turi iš naujo mokyti darbuotojus. Taip pat tyrimas atskleidė, kad profesinio mokymo įstaigos neatsižvelgia į tai, kokios kvalifikacijos darbuotojų labiausiai reikia rinkoje. Tai įvardijo 72 proc. apklaustųjų. Be to, 52 proc. teigia, kad profesinės mokyklos savo nuožiūra ruošia mokymo programas, o 78 proc. darbdavių minėjo, kad jie nėra įtraukti į profesinio mokymo standartų ruošimą. Tyrimas parodė, kad darbdaviai neinvestuoja į mokymo bazės gerinimą. Tai paminėjo 64 proc. apklaustųjų.

Tyrimas atskleidė, kad profesinės mokyklos planuodamos specialybes ir moksleivių skaičių naudoja tokius šaltinius kaip spauda ir televizija, darbo rinkos prognozės, stojančiųjų mokinių skaičiaus istorija, tačiau trūksta ilgalaikės strategijos ir tyrimo, kokių darbuotojų reikės per artimiausius 3 – 5 metus. 94 proc. profesinių mokymo įstaigų atstovai nurodė, kad mokymo kokybė būtų aukštesnė, jei būtų efektyvesnė praktika, 91 proc. – jei būtų aukštesnė mokytojų kvalifikacija, o 88 proc. – jei būtų geresnės mokymo priemonės.

„Mes pasiruošę diskutuoti apie praktinio mokymo pagerinimo priemones, tačiau svarbiausia, kad tai būtų visų trijų pusių – darbdavio, profesinės mokyklos ir moksleivio – reikalas“, – sakė koncerno „SBA“ personalo viceprezidentė ir tyrimą atlikusios darbo grupės vadovė Asta Jaloveckienė

Pasak Astos Jaloveckienės, asociacija siekia išjudinti problemų sprendimą, kviesdama bendradarbiauti visas susijusias valstybės institucijas ir darbdavius. Ypač palankus metas tam yra dabar, kai svarstomas naujas profesinio mokymo įstatymo projektas, kuris gali iš esmės įtakoti profesinio mokymo sistemos ateitį Lietuvoje.

Artimiausiu metu PVPA planuoja organizuoti apskrito stalo diskusiją su atsakingais Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, darbdavių asociacijomis bei kitais profesinio mokymo sistemos dalyviais.
2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje atlikto tyrimo metu buvo apklausta 60 darbdavių iš skirtingų apskričių atstovų, iš kurių daugiausia gamybinių įmonių, turinčių iki 500 darbininkų, 34 įvairių sričių profesinių mokyklų atstovai, tarp kurių daugiausia – profesinio mokymo skyrių vedėjai. Taip pat tyrime dalyvavo ir 871 studentas.

PVPA organizavo forumą „ES parama mokymams”

Ar galėtų Jūsų įmonė gauti paramą? Su kokiomis problemomis susiduria paramos gavėjai? Ar verta prašyti paramos? Kada bus aiškus paraiškų pateikimo laikas? Klausimų šia tema iš Jūsų girdime labai daug. Kad išsiaiškintume visus klausimus PVPA organizavo forumą tema „ES parama mokymams„.

Forume patirtimi dalinosi kompanijos, ruošiančios paraiškas paramai gauti, atstovas- UAB „Informacinės konsultacijos” direktorius Romas Venčkauskas, paramos gavėjai-AB Hansa bankas Personalo departamento direktorius Saulius Būdvytis ir UAB Narbutas ir Ko personalo vadovė Agnė Anaitė.

Forumas vyko gegužės 29 d., viešbučio Novotel konferencijų salėje.

2007,04,26 PVPA skatina užtikrinti sklandų profesinį mokymą Lietuvoje

Balandžio 26d. apskritojo stalo diskusijoje atsakingų institucijų bei verslo struktūrų atstovai aptarė profesinio mokymo kokybės gerinimo bei darbo rinkos poreikių atitikimo perspektyvas. Diskusiją tema „Ką galėtų padaryti už profesinį rengimą atsakingos institucijos bei darbdaviai, kad profesinis mokymas būtų kokybiškas bei atitiktų Lietuvos darbo rinkos poreikius?“ organizavo Personalo valdymo profesionalų asociacija (PVPA).

Diskusijos dalyviai sutarė, kad veikianti profesinio rengimo situacija Lietuvoje nėra patenkinama, ir diskutavo apie tris  daugiausiai nepasitenkinimo sulaukiančias sritis. Susitikimo metu sutarta, jog labai svarbu tęsti visų profesiniu mokymu suinteresuotų šalių bendradarbiavimą. PVPA ketina aktyviai dalyvauti rengiant Lietuvos profesinio mokymo įstatymo poįstatyminius aktus, kurie užtikrintų sklandų profesinio mokymo įstatymo įsigaliojimą nuo 2007 m. sausio 1d. bei spręstų diskusijoje aptartas problemas.

Šiuo metu sunku tiksliai prognozuoti darbininkiškų profesijų  bei jų moksleivių skaičių, nes nėra realią situaciją atspindinčių kriterijų visumos – Lietuvoje neveikia duomenų bazė, kurioje būtų galima rasti realų bei planuojamą profesijų ir moksleivių poreikį pagal dominuojančias ūkio šakas apskrityse. Šiandien egzistuojanti informacinė švietimo sistema AIKOS  (http://www.aikos.smm.lt/) pateikia duomenis, kuriais siekiama suteikti informaciją besimokančiajam apie darbo rinkos poreikius, tačiau poreikis formuojamas vadovaujantis tiktai darbo biržos duomenimis. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos atstovų nuomone, tiksliai prognozuoti moksleivių skaičiaus poreikio negalima vien dėl to, kad poreikį nulemia ne tik verslo plėtra, darbininkų išėjimas į pensiją, bet ir tokie sunkiai prognozuojami faktoriai, kaip darbininkiškų profesijų darbuotojų migracija tarp verslo sektorių.

Susitikime diskutuota ir apie profesinio rengimo kokybę. Pagal 2007m. sausio mėn. PVPA atliktą tyrimą, 68% darbdavių  mano, kad profesinio mokymo įstaigų paruoštų darbuotojų žinios ir įgūdžiai neatitinka įmonių poreikių ir rinkos situacijos. 87% darbdavių juos reikia ruošti iš naujo. Diskusijos dalyvių nuomone, tokie rezultatai susiję su tuo, kad darbdaviai nėra įtraukiami į profesinio mokymo standartų ruošimą, nors turi noro bei idėjų, kaip galėtų prisidėti prie profesinių mokyklų moksleivių rengimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo.

,,Pavieniai darbdaviai yra bejėgiai užtikrinti kokybišką profesines mokyklas baigiančių moksleivių praktinį mokymą, turi būti sistemą, skatinanti į tai įsitraukti kuo daugiau darbdavių. Darbdavių dalyvavimas praktiniame profesiniame mokyme turėtų būti skatinamas ir pačios valstybės“, – sakė PVPA atstovė Asta Jaloveckienė.

Viena iš aptartų problemų diskusijoje – ir profesinio mokslo patrauklumas. Profesinį mokymą Lietuvoje baigia apie 20% šalies absolventų, tuo tarpu Europoje apie 60% visų besimokančiųjų yra profesinio rengimo sistemoje. Diskusijos dalyvių nuomone, būtina keisti profesinių mokyklų įvaizdį. Tam, kad įvaizdis pasikeistų reikia, kad pasikeistų pati švietimo sistema Lietuvoje. Dabar daugiau kaip pusė profesinių mokyklų moksleivių yra iš šeimų gyvenančių žemiau skurdo ribos.

Diskusijoje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei verslo įmonių atstovai.

Pranešimas spaudai, 2007m. gegužės 2d.